- griaužti
- griáužti, -ia, -ė žr. graužti:
1. Žiurkė griáužia K. Šuva griáužia kaulą Sml. Stirna griáužia Pšl. Kiškis griáužia žieves Rm. Voveris prisineša riešutų griáužti Grž. Tokią mažą žolę griauždamos karvės daug pieno neduos Skr. Griaužia kaip kirminas lapą Grk. Kam griáuži žalius obuolius – pilvas pages! Grž.
2. Viržis arkliui šoną griáužia Sml. Jei gera klumpė griáužia koją – kęsk, jei bloga – mesk į kampą Gž. Smiltys jo veidelį griaužia KlvD332. Rūdys griaužia [metalą] Vd. Nuo muilo akis griaužia Vrn. Rankos supléišėję, tai šarmas kad griáužia! Sml. Rėmuo griaužia Sim. ^ Svetimi dūmai akis griáužia Gr.
griaužtinaĩ adv.: Nukirpo avį griaužtinaĩ (plikų plikai) Ggr.3. Tu muni griáuži (kremti) kaip šuo kaulą KlvrŽ. Dieną naktį jis tave griáužia Upt. | refl.: Jis griaužias, kam nedaro taip, kaip nusimano darytina Vaižg.◊ kaĩp lẽdą griáužti lengvai (ką daryti): Žemaitiškai – kaip lẽdą griáužu (gerai moku kalbėti) Krtn.pirštùs griáužtis Sml gailėtis ko nepadarius.šìrdį griáužti kelti rūpestį, skaudinti: Mano širdį didi nerimastis griaužia V.Kudir. Maži vaikai kuprą laužia, o dideli širdį griáužia Erž.\ griaužti; apgriaužti; įgriaužti; išgriaužti; nugriaužti; pagriaužti; pragriaužti; sugriaužti; užgriaužti
Dictionary of the Lithuanian Language.